“ Vanagų takais“ – žygis, jungiantis kartas ir saugantis laisvės atmintį
2026 m. spalio 10 d. Plateliuose ir Plokštinės miškuose vyko pėsčiųjų ir dviračių žygis „Vanagų takais“, skirtas Lietuvos laisvės armijos „Vanagų“ karinei stovyklai atminti. Šis žygis primena svarbų Lietuvos pasipriešinimo istorijos puslapį ir liudija, kad pagarba laisvės kovotojams išlieka gyva ir šiandien.
Žygį organizavo Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjunga kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo Klaipėdos apskrities skyriumi, Plungės rajono savivaldybe ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Žygio „Vanagų takais“ organizatoriai ir dalyviai prie Lietuvos nepriklausomybės paminklo Plateliuose. Nuotrauka: Plungės rajono savivaldybė.
Istorinės atminties kelias
1944 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais Plokštinės miškuose, prie Platelių ežero, veikė Lietuvos laisvės armijos „Vanagų“ karinė stovykla. Šioje vietovėje telkėsi žmonės, pasiryžę kovoti už Lietuvos laisvę. Žygis „Vanagų takais“ suteikia galimybę ne tik prisiminti šiuos istorinius įvykius, bet ir gyvai pažinti vietas, susijusias su Lietuvos laisvės kovų istorija.
Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Platelių Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Vėliau dalyviai susirinko miestelio aikštėje, kur sugiedota Lietuvos Respublikos himnas ir padėta gėlių prie Lietuvos nepriklausomybės paminklo.
Nuotrauka: Plungės rajono savivaldybė
Susirinkusiuosius pasveikino ir Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos vadovas Zigmas Gulbinas, kunigas vienuolis Saulius Paulius Bytautas, Platelių parapijos klebonas Klemensas Jaraminas, Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė.
Nuotraukos: Plungės rajono savivaldybė
Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius pabrėžė gyvosios istorijos renginių svarbą ginant istorinę tiesą ir priešinantis propagandai bei istorijos iškraipymui.
Nuotrauka: Plungės rajono savivaldybė
Plokštinės miškais – „Vanagų“ istorijos pėdsakais
Žygio dalyviai įveikė 20 kilometrų maršrutą, prasidėjusį prie Lietuvos nepriklausomybės paminklo ir pasibaigusį stovyklavietėje prie Beržoro ežero. Viena svarbiausių kelionės dalių buvo apsilankymas Plokštinės miškuose, kur 1944 m. veikė Lietuvos laisvės armijos „Vanagų“ karinė stovykla.
Apie šią istorinę vietą ir jos reikšmę pasakojo Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė, dalijusis surinktais istoriniais faktais.
Tokie susitikimai su istorija padeda geriau suprasti laisvės kovotojų patirtį, istorinių vietų reikšmę ir būtinybę išsaugoti šį atminimą ateities kartoms.
Bendrystė, kurios nesustabdė lietus ir vėjas
Nepalankus rudens oras nesutrukdė žygio dalyviams leistis į kelią. Renginyje susitiko šauliai, jaunieji šauliai, kadetai, istorijos puoselėtojai ir pavieniai žygeiviai. Tarp dalyvių buvo Klaipėdos kadetų mokyklos mokiniai, jaunieji šauliai iš Kretingos ir Mosėdžio, Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės atstovai, Generolo Povilo Plechavičiaus karių sąjungos nariai bei žygeiviai iš Nepalo, Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų – Čikagos.
Ši įvairi bendruomenė dar kartą parodė, kad laisvės vertybės, pagarba istorijai ir pilietinė atsakomybė vienija skirtingų kartų bei šalių žmones.
Žygio finiše prie Beržoro ežero dalyvių laukė organizatorių paruoštas troškinys ir bendrystės akimirkos.
Istorinę atmintį telkiame ir perduodame ateities kartoms
Asociacijai „Šaulio kelias – LT“ dalyvavimas žygyje „Vanagų takais“ yra prasminga jos veiklos dalis. Asociacijos tikslas – telkti ir sujungti skirtingus Lietuvos istorinės atminties informacijos šaltinius: archyvinius dokumentus, nuotraukas, gyvų liudytojų pasakojimus, istorinius tyrimus ir kitus praeitį liudijančius šaltinius. Juos kaupiant, sisteminant ir viešinant siekiama išsaugoti istorinę atmintį bei padaryti ją prieinamą visuomenei ir jaunajai kartai.
Asociacija taip pat prisidėjo prie žygio „Vanagų takais“ organizavimo. Bendradarbiavimas su istorinės atminties puoselėtojais, šauliais, savivaldos institucijomis ir kitais partneriais padeda kurti prasmingus renginius, skatinančius domėjimąsi Lietuvos laisvės kovų istorija ir stiprinančius pilietiškumą.
Istorinė atmintis gyva, kai skirtingi jos liudijimai susitinka, yra saugomi, tyrinėjami ir perduodami ateities kartoms.
Asociacija „Šaulio kelias – LT“